Laisvės alėjoj dar medžiai pilki,
Dar liepos be lapų žalių.
Bet gera ja eiti, lyg su vėju leki
Tarp praeivių šį laiką retų.
 
Tik truputį vėliau, kai sutemos dengs
Namų stogus ir langus prie jų,
Žvaigždžių milijonai aukštai užsidegs,
O Kaune gal tiek pat žiburių.
 
Plauks alėja jaunystės banga,
Skambiam juokui ilgai nenutilti,
Gera bus man sugrįžti tada
Ant svajonių studentiško tilto.
 
Laisvės alėjoje – laisvė nesent,
Jaust liepų žydėjusių kvapą,
Buvusį džiaugsmą, troškimą gyvent,
Minutei pamiršt metų naštą.
 
Na ir kas, kad dar medžiai pilki,
Netruks gegužė atskubėti,
O vėliau, jau  birželio nakty,
Liepų burtai ims meile varvėti.
 
Pastovėsiu minutę dabar,
Mano norams ir kovo užtenka
Mintimis grįžt truputį atgal,
Prisimint širdį šildžiusią ranką.