1.     Jau savaitė, kai neskauda galvos.
    Net pradedu abejoti, ar ją dar turiu...

2.      Sėdžiu ant kalno, žiūriu pakalnėn ir stebiuosi –
    ko taip aukštai užsikoriau?
    Juk galėčiau ramiai pakalnėj sėdėti ir į kalną žiūrėti.
    Ir nereikėtų sukti galvą, kaip nulipti...

3.    Suklupau lygioje vietoje...
    Kai atsikėliau, taip ir nesuradusi prasmės, 
    net nudžiugau – ta prasmė man visai nereikalinga.
    Ir taip visko per daug turiu – durys neužsidaro!

4    .Manęs klausia: Ar tikite, kad Žemė plokščia?
   Kaip čia pasakius... Kol kas lyg ir neteko girdėti,
   kad kažkas būtų priėjęs Žemės kraštą ir tyčia
   (ar netyčia) nuo jo nupuolęs...
        Bent kol kas...

5.  Žmogaus gyvenimas – tarsi gili duobė.
Vos užgimęs, įkrenti į ją ir visą tau skirtą laiką
nesėkmingai bandai iš tos duobės išsiropšti.
      Kol užkasa...

6. NEKROLOGAS
      Jis taip ir nesurado gyvenimo prasmės,
nors visą laiką tik jos ir teieškojo...
      Koks beprasmis gyvenimas!