Nuo vienatvės pavargai,
Dingo giminės, draugai.
Vėjas šėlsta kamine, –
Gelsvos akys, jų dugne –
Atilsis. Ji prie ausies
Murks ir akylai stebės,
Kiek tau liko artumos,
Daug joje tilps šilumos.

Ausys – dvi ir uodega,
Kojų keturių eiga,
Kailis juodas. „Būk ramus“, –
Murks, – „Širdy turi namus.
Nesi vienas tu juk, ne!“ –
Kailiu rengtame kūne
Meilė sklaidosi. Kartu –
Ištuštėjimo metu.