Odė gyvenimui

Ak, kaip įdomu gyventi!
Kiekviena minutė – šventė,
Kiekviena diena – palaima,
Metai lyg šaltiniai alma...
Teka, nuteka, negrįžta
Nei vaikystė, nei jaunystė.

Na ir kas, kažkas praėjo,
O kažkas – tik prasidėjo.
Nestovėkim, nedejuokim,
Eikim pasitikt, paduokim
Ranką žmogui, medžiui, gėlei,
Būkime įsimylėję
Savo aplinką ir laiką –
Tai svarbiausia, ko mums reikia!

Neskubėkim prasilenkti,
Juk taip įdomu gyventi!
atkaklioji

2025-03-12 11:40:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2025-03-13 20:24:45

VĖJAVAIKIS
Pasikinkęs jauną vėją,
Vėtrą šaunią apkabinęs,
Leidžiuos per padangių plynes
Su pavasariu lenktyniais.
Gulbės – kelią!
Gervės – kelią!
Debesų keliu didžiuoju
Aš važiuoju!
Mano skraistė lengvo rūko
Plasta padangėj ištįsus.
Mano vėtra kai padūko –
Išsislapstė žvaigždės visos,
Mėnuo nuo dangaus paspruko.
Kas man vėtrą paviliotų?
Kas man vėją pažabotų?
Debesų keliu didžiuoju
Tik aš vienas tevažiuoju...
Lik, pavasari, tarp pievų!
Gaudyk savo varles, sliekus...
Paukštės ilstančios, – sudievu!
Aš pralenkiu ir palieku.
       Kazys Binkis

Su artėjančiu pavasariu!