Grįžęs kovas jau budina žemę,
Nutekėjo upeliais ledai,
Prie namų žmonės trispalves kelia,
Vėjy plaikstosi švelnūs šilkai.
 
Tegul pergalės spalvos liepsnoja,
Kaip tada, po stebuklų nakties,
Kada virto tikrove svajonės
Po tiek metų laisvai atsitiest.
 
Kovo 11-oji.
 
Ji daugiau negu žodis ir skaičius.
Ji daugiau už visus tuos vardus,
Kurie parašus krovė į kraitį,
Klojo pamatus šaliai naujus.
 
Metai bėgs ir bus žmonės kiti,
Bet ir jiems neš pavasaris šventę.
Amžinai liks širdy, atminty
Kovas, laisvėje leidęs gyventi.