*

vakaro spalvos
laikomės vienas kito
be žodžių
Ramunė Vakarė

2025-03-02 15:15:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): ponas vargšas

Sukurta: 2025-04-14 18:34:31

Pirmos dvi eilutės turi stiprių emocinių atspalvių ir jaukumo. Paskutinė eilutė šiek tiek per trumpa – trūksta dviejų skiemenų, jei laikomės klasikinės formos.
,,Be žodžių“ – frazė yra stipri, bet labai dažnai naudojama. Ji perteikia tylą, tačiau gal būtų stipriau pasakyti tą tylą per vaizdą, ne per konstatavimą. Pvz.,

vakaro spalvos
laikomės vienas kito
delnai šneka tyliai

,,Be žodžių“ gali reikšti ne tik tylų bendravimą, bet ir susižavėjimą stebimu vaizdu. Tokiu atveju „vakaro spalvos“ tampa ne tik fonu, bet ir emociniu katalizatoriumi. Jei norint likti arčiau 5-7-5 struktūros, galima nežymiai papildyti paskutinę eilutę – bet tai jau skonio reikalas. Pvz.,

vakaro spalvos
laikomės vienas kito
nutylėjom grožį

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2025-03-03 11:42:44

Pirmiausia prieš akis — visa paletė vakaro spalvų, kurios dažnai veikia nuotaiką – nuo šiltos saulėlydžio spalvos jaukiame bendrume iki po saulėlydžio šaltėjančių, mistiškųjų purpurinės, alyvinės violetinės, kol saulė nusileidžia palikdama tamsiai pilką dangų, nuo švelnios melancholijos iki gilių apmąstymų…
Pasitikėjimo ir ramybės momentas — laikomės vienas kito — tylus, tačiau gilus emocinis ryšys tarp dviejų žmonių, o gal daugiau — paties dangaus… Kartais tyla, tik mūsų buvimas kartu, be jokių žodžių, perteikia daugiau nei bet kas pasakyta, neišsakyta ar neišsakoma. Iš tiesų daug sutilpo šiame haiku.

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2025-03-02 20:37:50

Saulėlydžio metu dangus tarsi užsidega, liepsnodamas oranžinę, raudoną ir auksinę spalvą, palaipsniui išblėsdamas iki purpurinės slyvų spalvos, prieš tai paversdamas juodą naktį, kokią tik galima įsivaizduoti, tokią juodą, 
Per Kristų ir Evangeliją atnaujinta krikščionių bendruomenė tampa oaze šiuolaikiniame pasaulyje. Išrovus konkurencijos, arogancijos, menkavertiškumo šaknis, krikščionys nuoširdžiai ima rūpintis vienas kito gerove – dvasine, psichologine, socialine, ekonomine.
Pasaulyje, kuriame vyrauja individualizmas, tokia bendruomenė tampa šio pasaulio šviesa ir druska. Ji meta iššūkį savanaudiškumui ir egoizmui. Ji priima pavargusius ir pasimetusius, ir per ją veikianti Kristaus jėga transformuoja žmonių gyvenimus.
Čia kalbos nereikalingos.