Skęsta Kaunas rūke,
Nors jau kovo pradžia,
Papilkėjęs pilies rausvas bokštas.
Kaip apgins Karžygys,
Jeigu priešai užklys,
Gražaus miesto plėšikai juk trokšta.
 
Bet apgins pakelti
Kauno vyrai tvirti,
Kurių sielose Žalgiris gyvas.
Plauks grobikai visi
Sraunia Nerimi,
Kol nušvistų vėl pargalės rytas.
 
Kaunas buvo ir liks
Lietuvos širdimi,
Nesvarbu kokios sutemos slinktų.
Po audrų, po žaibų,
Neprašytų svečių
Jis gyvent ir klestėt vėl atgimtų.