Pažadėk man vasaros lietų,
Kai rasom, ne ašarom lijo, 
Pažadėk mėnesienos auksą
Ir baltumą vandens lelijų.

Pažadėk man rudenį šiltą
Ir lapus varinio raudonio, 
Pažadėk man vaivorų tiltus,
Sodo derlių ilgesio skonio.

Pažadėk man žiemužę baltą, 
Medžių šerkšną, gėles languose, 
Pažadėk man pūgą nekaltą, 
Kad mane prisiglaudęs guosi.

Pažadėk, na tai kas kad norai
Didesni už pasaulį šitą, 
Pažadėk man net ko nenoriu
O tyloj bręsta jausmas kitas.