Žiema, pakvietus Speigą į svečius,
Liepė išpiešti langus šerkšno raštais.
Ryte nubudusi, plunksnuotus ir gražius
Juos pamačiau, galėjau net suprasti,

Kantrybės daug įdėjo, vizija – juose,
Pasijutau, tarsi turėčiau ledo rūmus.
Saulė nušvito ir pavirto jie rasa,
Lyg ašaros tekėjo raštų įvairumas.