Išaušo ta diena,
Kai gervės klykė,
Kai užraktai visi atidaryti,
Kai gėrio bent truputį pamatyti,
Kai džiaugsmo bent sekundę
Išbandyti.

Išaušo ta diena,
Kai sukasi planetos –
Kaip vakar, kaip rytoj,
Bet šiandien – kiek kitaip.

Pažvelk. Debesų vaizduos
Susikovė ietys
Tarp vakar ir rytoj,
Kad šiandien būtų taip.

Laivai išplaukia. Baltos burės –
Į nežinią žinią nešdami.
O balta paukštė, grįždama iš jūros,
Tarytum taria: būkite pasveikinti
Naujam kely.

Nauja diena – tarp vakar ir rytoj,
Lyg tunelis, lyg vartai
Nebūtin būtin atidaryti.
Suspėt, pajėgt įžengt šitoj
Bėgimo prarajoj,
Paliest mažytį jonvabalio blyksnį.

Gyvenimas... Kokia prasminga
Beprasmybės sumaištis...
Gyvenime, kartais atrodo – nusibodai.
Gyvenime, bet tu žaidi...
Ir šia diena, atrodo, rodai,
Kad viskas – netiesa.

Gyvent prasminga.
Gyvent. Mylėt.
Mylėt.
Ir būt laimingiems.