Nepastoviu ant kojų,
šerkšnas duria man į veidą,
pusnys negailestingai užtveria kelius,
balta spalva žvilgsnį atbaido –
aš prisimerkus,
atrodo paakius skalpeliu kažkas dūrinėja,
plaukai jau snaigių apsnigti,
lyg jau per greit pasenus aš atrodau.


Lediniais pirštais bandau užsirišt batų raištelius,
bet nieko nejaučiu, kas darosi?
aš nepajudinu pirštų, apmaudu...
teks namo eit griūvinėjant,
ir visgi ilgas kelias lig namų savų,
žiema negailestinga atsirado nelaiku,
užpustė ji dienos man būsimus džiaugsmus.

Kalėdinės giesmės klausyt nebegaliu,
atrodo kaip kitiems smagu, o man graudu,
šalta, miegas beldžias tuk tuk
aš tiesiog noriu užmigt ir susapnuot,
ir susapnuot kalėdų rytą.
Pakeisčiau viską, kad galėčiau būt laiminga, šią
nuostabią dieną.