Turiu draugą krokodilą,
Mane myli, aš jį myliu.
Kartą klausiu, „nesuėsi?“
Į nasrus mesdama mėsą.
Krokodilas užsigavo,
Suslogavo, pažaliavo.
Patikėsi, netikėsi,
Įgijau sau nuožmų priešą.
Gardžiai šėriau, maitinau,
Neįvertino. Saugiau
Bus be pikto krokodilo,
Jis – nemyli, jo – nemyliu.
Nesutiko mūsų norai,
Elgėsi jis nepadoriai.
Negražiais vardais vadino,
Etikos nepripažino.
Nasrus šiepė, net praryti
Mane taikėsi. Matyti –
Nebenoriu krokodilo,
Tegu vienas laike žyla.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-02-10 13:51:03
Apie draugą krokodilą. Net įsivaizdavau tikrą žalią baisūną. Įtikinamai parašyta.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-02-10 12:08:19
Tai gal peršėrėt?
Sotumas slopina jausmus.