Iš kailinių svogūnų lenda žalios smalsios nosys.
Ko paskubėjo? Juk tikrai ne laikas.
Vasario lysvė ne kilmingas sostas –
Ir sniegas drimba, ir šaltukas žnaibo.
Nekantrūs buvo ašaringi syvai
Ir saulės spindulio paglostymų nelaukė,
Bet lukštas veržiantis it porcelianas skilo,
Nukrito čežančios orių daržovių kaukės.
Ne laikas. Ne. Už lango dar vasaris.
Dedu skubriuosius ant šviesios palangės.
Tegul iš rūbų trūkinėja paskutinės sagos,
Nes žalios nosys argi veltui stengės?..