Gyvenau, gyvenu...
Paukšte giedančia
Be savų, be namų,
Kad suspėčiau

Dar paplaukiot dangumi
Tarp baltų debesų
Valtele – mintimi.
Tuo – laiminga esu.

Dievas davė sparnus,
Kažkam stogu buvau,
Širdis dužo perpus,
Lopiau ją, klijavau.

Ir dėkinga už tai,
Daug gerumo radau,
Kad šioj žemėj esi,
Kūriny jo – žmogau.

Gyvenau, gyvenu...
Paukšte giedančia,
Nes iš Dievo delnų –
Posmai bėgantys

Skirti – tau. Jie svaja
Šviesia lašantys,
Atpildo niekada,
Niekada neprašantys.