Kai vis dar tyli miško paukščiai,
Tėvyne, kaipgi tu?
Ar leis sulaukt vasario šalčiai
Pavasario dienų?
 
Atnešt norėčiau nors lašelį
Tau savo šilumos,
Ja šildyt žemę, gimtą šalį
Ir žmogų jo namuos.
 
Norėčiau jausti, jog žinai,
Kaip kaitriai širdys dega,
Kada ant delno mus laikai -
Tavo vaikais būt gera.
 
Baugus vasaris, gal ledai
Sraunias upes dar kaustys,
Žemelę jis padengs baltai,
Ko nepadarė sausis.
 
Gal tik Šešioliktos ryte,
Kai kelsime trispalvę,
Šilkais sušildysim tave,
Tėvų priminsim garbę.
 
Priminsim sūnus tuos, kurie
Tau savo ugnį nešė,
Kurie lietuviška raide
Už Laisvę pasirašė.
 
Motule Lietuva, Tėvyne,
Priimk šiltesnį žodį,
Su juo gyventi esam gimę
Ir meilę tau parodyt.