Tu be šaknų, bet visada išaugi —
Pavasariais išdygti tau valia.
Kitus žymi, gini ir saugai,
O paliktas — sužydi pilka kerpele.
Verki rasom, tik niekas to negirdi,
Skaudu kada apspardomas esi...
Laikai suspaudęs akmeninę širdį —
Ten paslaptis.Ten — žiežirba šviesi.
Užgautas skaudžiai kartais ją parodai
Iš skausmo — neištardamas nei žodžio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-02-01 11:58:33
Jausminga. Brandus eilėraštis.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2025-02-01 11:30:24
Kiekvienas šioje žemėje yra laikinas, net ir akmuo.
Akmuo, tu toks tvirtas ir kietas,
Milijonai amžių tavoje atminty,
Matei, kaip tvino be perstojo lietūs,
Kaip suklupo žmogus ilgame kely.
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2025-01-31 20:26:46
Kiekvienam , kas jis bebūtų ar žmogus, ar medis, ar žolė yra duota paskirtis ir likimas, kuriais jie niekur nenukrypdami keliauja iki pat pabaigos.