– Saulė ant žemės ritinėjas, –
Nuščiuvo net išdykęs vėjas, –
Snieguolei pasiūta suknutė.
– O kaip kitaip turėtų būti? –
Žvirblis paklausė gelsvos zylės, –
Kai pumpurai triukšmingai skyla.
Laikas dabar – visai kitoks,
Tuoj tulpės žiedas žvilgsniui šoks.
Pavasaris, skvernais žieduotais
Plazdės ir kvies į paukščių puotą.
Girdėjai, vyturys parskrido,
Pievose gervės mina brydę.
Tuoj ir gandrų snapai kalens.
Tarsi lelijos ant vandens
Gulbės pasklidę jau seniai.
Dangaus melsvėja marškiniai.
Arimai želmenį pakėlė,
Duonelė plaukios greit ir vėlei.