Pasitiko tėviškė mane
Su šalto sausio lietumi,
Ant kelio telkšančia bala...
Virš stogo debesys pilki.
 
O man vis vieną ji graži,
Iš metų tolimų, senų
Galiu papuošti mintimis,
Matyti apsuptą žiedų.
 
Žvaigždėtos naktys ir alyvos,
Palinkus obelies šaka,
Kai slinko valandos vėlyvos,
Atrodė, laukė visada.
 
Smėlėtas kelias, žiemkentėliai,
Šunelis, amsintis kieme,
Gėlėmis kvepiantis darželis,
Lig šiol pražystantis sapne.
 
Langan pabelsiu ir motulė,
Šiltai apglėbus, pasitiks.
Žinau, kasdien į kelią žiūri,
Gal tolumoj mane išvys?
 
Taip buvo, bet seniai
 
.....................
Nėra čia niekad blogo oro,
Nėra apniukusių dienų,
Kada prie namo šio sustojęs,
Kad kaip anksčiau, duris veriu.