Kopia saulelė per eglių šakas
Kasdien po truputį į viršų.
Jei dar ir iš lėto, po sprindį kol kas,
Vis vieną jau pakelia žvilgsnį.
 
Žinau, ji riedės virš viršūnių aukštai,
Kai dienos bus karštos ir ilgos,
Primins žydrą dangų tada žemėj linai,
Tarsi jūroj banguos pievoj smilgos.
 
Tik dar teks palūkėti šalpusnio žiedų,
Ant kalvelių, kalvų pienių aukso,
Švelnaus dvelksmo alyvų, klevų ir beržų,
Vyturėlių balsų, pempių šauksmo.
 
Koks geras laukimas saulužės šviesos,
Pavasario bundančių burtų,
Kai taip noris žilvičių, Nevėžio lankos,
Viso žemiško, tikrojo turto.
 
Kartojasi laikas, kartojasi metai,
Jų grožis kaskart nuostabesnis,
Žvelgi į žibuoklę, lyg būtum nematęs,
Gal tau kitais metais nerasti.