Mano angele, melskimės mudu,
Kad pakiltų į dangų sparnai,
Kad kaskart aš su saule nubudęs
Džiaugčiaus ryto šviesiais spinduliais.

Mano angele, skriskime mudu
Mes su paukščiais padangėj aukštai,
Kad visi kas šioj žemėj nuliūdę
Imtų džiaugtis būties gaivalais.

Už gyvenimą, šviesų rytojų,
Už gyvybę ir dovį lemties
Aš kas kartą Dievuliui dėkoju
Ir siekiu savo laimės žvaigždės.

Tu sparnais man kas rytmetį moji,
Plyšta šydas juodžiausios nakties.