Už mano taurią širdį

Visą naktį ruošiaus lemtingam mūšiui:
Kas šįkart laimės, kas – pralaimės?
Jeigu aš nuo plieno durklo žūsiu –
Nesutrypkit kruvinos dėmės.
 
Tegul raudonuoja ji tarp smilgų
Nuo saulėtekio iki pačios laidos,
Tegul priešas, kraujo išsiilgęs,
Visą dieną pergalę skanduos.
 
O paskui – kai sutemos išdildys
Pėdsakus praėjusios kovos:
Už mane, už mano taurią širdį,
Mano eilės kruvinai kovos.
Noriūnas

2025-01-11 23:53:29

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2025-01-16 11:13:08

Vyriškas tekstas... Kuo mažiau kovų ir aukų...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2025-01-12 11:26:03

Kartais gyvenimas primena vientisą lauką iš nusivylimų. Žmonėms, sudužusiomis į šipulius iliuzijomis, neišsipildžiusiomis svajonėmis ir norais, savo žingsniais ne ten ir ne su tais.
Kas lieka, kai subyra praeitis, sveikata ar paliečia išdavystės – lieka kūryba.