Kas pasakys, kas ten už metų kampo,
Ar vis ant Dievo delno Lietuva?
O gal jau ruošiasi prabilt Rytų patrankos,
Nubėgt per žemę dar viena žaizda?
 
Kaip kas papuoš neužmirštuolėm sausį,
Žydra spalva nuplauks atmintimi.
Jaunučio kovo su žibuoklėm lauksim
Ir džiaugsimės, kad esame laisvi.
 
Kaip pasakyt, kokia kalba prabilti,
Senolio niekas nenorės klausyt,
Kad metas baigti, baigti žmones kiršint,
Politikos vedliai, nebūkite akli!
 
Nebūkite akli ant prakaito pralobę,
Verslo magnatai ir rykliai!
Karo banga griaut rūmų nesustoja,
Kai ją paleidžia pragaro tarnai.
 
Ateina laikas ne puotaut ir šėlti,
Svaigt žurnalistam melo rūkuose.
Geriau ramiau, ramiau visiem kalbėti,
Matyti Lietuvą, ruoštis apginti ją.
 
Apgint ne vien ginklais, mažyčiais dronais,
Dabar juk daug svarbiau tautos vienybė ir drąsa
Vėl susiimti rankomis, širdim ir protais,
Pavirst tvirtove, virš kurios Trispalvė iškelta.
 
Kas ten už metų kampo nieks nežino,
Gal brėkš vėl ramūs rytmečiai, bus gražūs vakarai,
Jei Dievas pamatys, kad žmonės užrakino
Nesantaiką, godumą, jų nevaldo pinigai.