Glauskimės, niekas gi nežino,
Visų lemtis juk... ta pati,
Kada ges saulė už beržyno
Vienam vėliau, kitam anksti.

Mylėkime, meilė nebrango,
Paprastume būt savimi –
Svarbiausia. Te šviesa už lango
Žvilgsniui ilgai būna srovi.

Tie, kurie rimo, prisiminsim,
Pareis į sapną, mintimi,
Jie buvo brangūs, apipinsim,
Svarbu, juos vystei širdimi.

Bet, neskubėkime, pabūkim,
Dvelksmas gyvenimo – saldus.
Viskas brangu: lietus ir rūkas...
Šioj žemėj braidžiokim po du.

Glauskimės, niekas gi nežino,
Kiek metų atkirpta, savi
Viltį žaliausią sugražina,
Mylėkim, būkim mylimi.