Kažin savo noru ar būtum sparnus nuo svajonių nusegęs?
Žiema toks sezonas — išliksi, vikšru užsiglaudęs.
Glamonių drovu. Į viens kitą įeinam kaip vagys,
Nes ne perteklius plūsta, bet stygius vilnyja pagaugais.
Seniau, negu vakar pabiro skeveldromis, šukėmis
Darni visuma. Išsibaigė lipalas, glaistas.
Nusinešė vėjas dvejonę mums būt ar nebūti.
Įtarus nebūčiau, kad gali artumas sužeisti.
Maitinsiu tave likučiais karčiarūgščių uogų,
Pazirsiu kaip musė nueidamas kad atsigrįžtum.
Raukaisi? Bejėgis, per speigą ir basas, ir nuogas.
O laikrodis tiksi, besparniams greitėdamas tiksi.