Nebesvajosiu pievoje, belaukdama tavęs?
Dėl to, kad sausyje ten likusios būties pajuodę dagtys.
Žvarba skubom Pelenės išdėvas užmes
Ir patupdys tvartelyje ant laktos.
Šilkai, brokatai — sėklos kevale.
Pasek man pasaką iki giedrėt pajėgsiu,
Kad nesulinkčiau po pūgos valia,
Iki pati prašyčiausi akėčių,
Pritvinkus tirpsmo gyvojo vandens,
Išdriekus nešmenis be drovesio ant kranto,
Nebespėliodama, kas drobule uždengs,
Nes dangūs sausio krenta, krenta, krenta.
Išbluko dagtys iki baltumos,
Pelenės rūbas man labai pritiko.
Tai buvo pasaka? Nejaugi? Nemeluok.
Svajojom pievoje, kol po velėna likom.