Liūdesio aritmetika
yra lygties sukūrimas, kuri
taip lengvai pasaulį išlygina
iki kraštų,
 
neišmatuojamos
liūdesio ir sendaikčių
krautuvėlės,
žali mazgai primena
žiedlapių kritulius,
marių kriauklė dainuoja,
nes tylėti yra klaida, o netikėti –
dar klaidingiau,

liūdesys apima butą,
nespalvotas tapetų gėles,
kažkas sprogsta viduje
televizoriaus, iš inercijos šis
kartoja naujienas uždarytų
redakcijų,

jei liūdesys paliktų mane –
nemokėčiau gyventi,
taip vienišieji laikosi už pirštų
dėl šilumos.