Svečiuose – žalia gyvatė,
Žiba raštai, ką tu, ką tu!
Vir, vir, vir... palieka viją,
„Nebijok, nuodu nelyju!“

Liežuvėlį grakščiai kaišo,
„Aš tau būsiu sielos vaistu,
Nesitaikysiu įkirsti“.
Groju visu dešimt pirštų.

Plunksna laigo, raidės ryškios,
Rašalas į šalis tyška,
Taip įamžinu Gyvatę,
Tegu ir kiti ją mato.

Laimę neša, džiaugsmą neša,
„Tegu metai gėriu veša.
Žmogus žmogui nebūn priešu“, –
Kalendoriaus lapą plėšia.

Būk sveika Sausio pirmoji,
Imk dainuot, aš jau dainuoju,
Pasitik žalią Gyvatę,
Sėkmę verps vir, vir... Jos – metai!