Gyvybės šventumas

Laiko slenkstis...
Toks pat, kaip ir tūkstančius metų.
Tavo... Mano.. Ir karas.
Gyvas degsi.
Neklaus – tu malksna ar degtukas.
Su žmonių rūšimi kažin kas pasidarė –
Ji gyvybės šventumą nuo savęs nusilupo.
Sakot – Kūdikis gimė?
Kur?
Karaliai nematė.
Neatėjo atmelst už sugriautą pastogę.
Ar bejaudina ką ašarojančios akys?
Burnos rėkia, kaip taikliai ir skaudžiai jie smogė.
Kas pro dūmus įžvelgs,
Koks tu – baltas ar juodas?
Velnias nori žmogienos
Ir krauju nepaspringsta.
Pasimelskim už taikią ateinančią dieną.
... štai, tabletės, valdove,
Nurimkit, nurimkit...
Nijolena

2024-12-31 08:14:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2025-01-03 16:53:15

Kažkada vaikystėje skaičiau knygą ukrainiečių rašytojo, berods, Stelmacho,ir įstrigo viena frazė visam laikui "Žmogaus kraujas ne vanduo - nevalia pralieti jo". Rašytojas turbūt net blogam sapne nesusapnavo, kad ateis toks metas, kai gyvybė praras vertę.