Krūtinėj pjaunasi velniai,
Sutižę tiltai.
Ar galima gyvent ramiai?
Kapą supiltų.

Graboriaus paruošta lenta,
Skiedros sušluotos.
Kenti kaip aklinam kape,
Neišsiduodi.

Nei kas supras, nei kas padės,
Daug sykių buvo,
Akis žiojėdavo duobės,
Graibstė čiuptuvai.

Dantim, nagais kranto laikeis,
Kitus užžėrė.
Apatiška tapai, ramiai
Žvelgi lyg Bėris.

Ir nesvarbu, skerdyklon ves
Ar dės karūną.
Krūtinėj pjaunasi velniai,
Vienatvėj tūnai.

Nemiga lanko, nors pasiusk,
Akys stiklinės.
Keliaus mintis, ant šono grius,
Tarsi nebuvus.