Tuputį liūdesio —
kad džiaugsmas būtų kaip
Žemė pavasarį — puošnus ir
didžiulis.

Skausmo lašelį. Mažytį.
Paguoda tuomet kaip palaima
tyra.
Pajusi.

Gurkšnelį kartėlio. Tik lūpoms
suvilgyt —
atlygio
taurė tebus sklidina
saldumo.

O nevilties — kad tik dvelksmas paliestų,
vos vos.
Tikėjimo vėjas neša ir neš —
ten, kur gražiausi sapnai
išsipildo.

Ir nerimo krislą —
tuomet taika ir ramybė
lig horizonto — siela kiek
užmato.

Gyvenimui ir Kalėdoms.