Nurimk širdie, pasaulis nuo galvos ant kojų stojas
Ir stengiasi suprasti, kas yra priešai, o kas draugai,
Geros naujienos vilties suteiks ir širdis pamalonins,
Jau klaidos atitaisomos ir dygsta sugyvenimo daigai.
 
Atverkime visi namų duris Šventųjų Metų atėjimui,
Pasaulis kelsis, sveiks, sutraukys pykčio grandines,
Per  atgailą ir atsiprašymus Viešpats mus nuteisins
Ir vėl iš naujo mokys mus ir nuo bedugnės krašto ves.
 
Viltis nemiršta, ji tik keičiasi, tai mažėja, tai ištvinsta,
Verkia su mumis kartu, džiaugiasi, kai mes atgimstam,
Viską iškenčia, viską atleidžia, budina, nuolat mus lydi,
Nekaltina, neteisia, kai kartais būname labai suklydę.

Mes prisipažįstame Visagaliam Dievui Tėvui ir Šv. Dvasiai,
Kad nusidėjome mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais,
Todėl Viešpaties, Šv. Dvasios, visų brolių, seserų atsiprašom,
Tikime viltingo, taikaus susitikimo ant Naujų, Šventų metų tako.