Rytinė misterija

Didi dovana pasitikt naują rytą,
Kai ima ryškėti bevardės ražienos —
Galėsi žiūrėti, matyti, mąstyti,
Kokiom prasmėmis užsipildysi dieną.
Klausysies Dievo? Laukinių instinktų?
Save atnašausi? Ar skriausi silpnesnį?
Dygliuotas ir piktas? Pūkuotas ir minkštas?
Plėšikas ar savas, dalinantis kąsnį?
Šviesa... Stebuklinga rytinė misterija,
Kai spalvos dangaus kas akimirksnį mainos.
Ar tu atbudai? Ar tikrai atsivėrei
Ir drįsi išgirsti dienos šitos kainą?
Nijolena

2024-12-18 10:24:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2024-12-18 11:24:51

Šviesa... Stebuklinga rytinė misterija, Kai spalvos dangaus kas akimirksnį mainos... — čia ir akimirkos grožis, ir gili dvasinė reikšmė, spalvų blyksniuose slypinti pažadų gelmė ir žmogaus prigimtis su daugybe atspalvių… 
Kiekviena eilutė čia prabudina. Įtaigiai, kaip visad.