Paslapčių paslaptis,
Kaip mes virstam karčiarūgštėm uogom,
Nors fragmentai sapnuos,
Kad žaliavom, žydėjom ir nokom.
O dabar? Kas dabar?
Plūsti syvais saldžiais nebemokam –
Liko kūne raukšlėtam
Kuzdenančios sielos – lyg nuogos.
Paslapčių paslaptis,
Kaip dar atskrenda guvūs paukščiukai,
Pažiūrėt, ar šakos
Medžio Gyvasties mes nepaleidę,
O tada grauduliais – it atgiję –
Minutei nuščiuvam,
Ir skaidriausi jausmai viena ašara varva per veidą...
Paslapčių paslaptis
Gruody dovanai gautas atodrėkis,
Kai žiūri su viltim
Ne į žvaigždę – į tęžtantį grumstą,
Kada tu – kaip ir aš –
Ryto šviesą išvysti benori,
Nors žiūrėjimas keistas –
Nuo laiko bespalvis ir drumstas.