Ką veiksiu gruodyje?
Turbūt trupėsiu ir budėsiu,
Maitinsiu ilgesius iš pustuštės lesyklos.
Pratrins ausis kasmet girdėtos giesmės —
Kad švies žvaigždė it ženklas — Dievas grįžo,
Tačiau nestabdė nei godaus, nei pikto,
Tačiau žiauriam nesurakino rankų.
Jei klaus tavęs — kas tu? — kas benutiktų,
Tikėk, svajok, kaip kryptį rinkis dangų,
Nes gimsta kūdikis —
Anas ir šitas, kitas,
Kad per gyvenimą it per skaistyklą eitų.
Man lieka priedermė užpildyti lesyklą
Ir sekti pasaką, jog Meilė nesibaigia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2024-12-10 21:48:06
Alfonsas Keliuotis
Ilgesys
Tavim persunkta žemė kiaurai,
Tu visų kraštų ore esi!
Tu mane nelaimingą darai. —
Kaip išbėgt nuo tavęs, ilgesy?
Tave užuodžiu kvape gėlių
Ir duonos kasdieninės rūgšty.
Tu tykoji ant visų kelių. —
Kaip plėšrus paukštis viršum krenti.
Tave randu bokalo dugne,
Mylimos melsvose akyse. —
Tu visur persekioji mane. —
Kaip tave numaldyt, ilgesy?
Na taip ilgesys ne avelė - šieno nepaduosi ir tenka jį maitinti iš lesyklos spec. maisteliu.
Daugelis vyrų ieško neužšąlančio meilės uosto, bet pamiršta būti šiltąja srove.
Su artėjančiomis Šventėmis!