Ar tu džiaugies,
Kad vakarais gali
Dienos mintis ir darbus
Ne į dienoraščius rašyt,
O išsakyti žmogui?
Kiek metų pasakojai jiems...
Dabar — plėšai lapus
Ir degini ugny
Save.
Kokia naivi buvai,
Paskendusi darbuos,
Vis per arti šviesos...
Sparnai nesudegė.
Galvoji:
O jei pradings, ištirps?..
Ar sugebėsi be šio
Spalvoto sapno
Tu gyvent?
---
Džiaugiuosi!
O naktys be sapnų dabar —
Ne man!
2024 12 08
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2024-12-13 11:40:47
Daug atviros, nuogos tiesos, sudėtinga kažką protingai pakomentuoti... Save deginti skausminga, bet būtina, tik nepersistenk...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2024-12-10 13:49:29
Džiaugsmingi savęs atradimai benaršant po savąjį vidinį pasaulį tarp to, kaip buvo ir dabar. Tie spalvoti sapnai galbūt idealizuotos savojo aš vizijos, bet ne, tai atrasta subtili pusiausvyra tarp žemiškų darbų ir natūraliai gimstančios poezijos, ir jokių abejonių, gražu ir skamba įkvepiančiai.