Šventosios pakrantėj,
Apleistam kaimely,
Tarp eglių skarotų,
Mažyčiam namely,
Kalėdų belaukė –
Nesisielojo,
Baltutė, kaip vyšnia,
Močiutė geroji.
Ilgai, rūpestingai
Prie krosnies ji triūsė –
Kaip visad, gardus
Pyragas jos būsiąs!
Žaislais ir žvakutėm
Aprėdė eglutę –
Pasiruošė šventei
Kaip dera senutei.
Ir prašė dievulio,
Kad šią savaitėlę –
Nors iki kūčių
Nesiautėtų vėjas.
Tikėjo – stebuklas
Gal šįkart įvyks –
Iš didelio miesto
Anūkai atvyks...
Bet... Sargis neamsi –
Svečių nematyti,
Tik glaustos prie kojų
Rainoji katytė...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2024-12-12 12:35:30
Jautriai perteikta, su potekste. Tikrai įdomu skaityti.
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2024-12-10 22:13:03
Jautrios eilės.
Manau, kad anūkai supras močiutės širdgėlą, kai bus tokio pat amžiaus, kaip močiutė. Dabar močiutei belieka pasikliauti tik, kai ant balto Kūčių stalo nusileis baltas Angelas ir atneš dvylika dovanu: tikėjimą, ramybę, viltį, meilę, džiaugsmą, laimę, svajones, sveikatą, pasitikėjimą, gerumą, pasiaukojimą ir drąsą. Galės močiutė naudotis šiomis dovanomis ištisus metus!
Su artėjančiomis šventėmis!