Jai nereikia jokių milijonų,
Ilsis, atidavusi save, ramu.
Lūpose – lopšinė grūdui duonos,
Motina širdies mano namų.

Lyg iš šulinio jos išmintį prasmingą
Pasemiu rytais, išlaistau vakarais.
Kai nusninga sodai jos, laiminga,
Paprašau: tik rankos nepaleisk.

Švenčia ji ir mano siela švenčia,
Pirmu riksmu tęsiasi prasmė.
Būk palaiminta kely Advento
Ir mane gerumui pakylėk.