Iš atplaišų ir šukių lego nesurinkt –
Beprasmės pastangos kiekvieną sapno ciklą.
Sugiedu requiem prašapusioms dalims,
Nešu save žvirbliukams į lesyklą.
Klausaus, kaip čirpia ir nesuprantu
Ar tik vaidenasi, ar iš tiesų tai vyksta?
Šerkšnotą rytmetį savy labai tvanku,
Bet nėr sagų vienatvei atsagstyti.
Tarytum priekaištas sausas nektarines
Suvilgo tirpsmo išgodotas lašas.
Nauja diena... Kažin, ar nešt, ar mest?
O taip, keliuos – žvirbliukai soties prašo.
Bet sauja virpanti it elgetos tuščia.
Koks nusivylimas. Kaip melsti atleidimo?
Tik sapnavau, kad leidžiuosi risčia.
Senatvės lego – nuobodus žaidimas.
Tas, kas priėjo, nepadės surinkt
Smulkių dalių, kurias išpustė vėjai.
Keista risčia – klibinkšt, klibinkšt, klibinkšt.
Nuskrido žvirbliai. Nė nepastebėję...