Nenutyla triukšmas kieme,
Paukšteliai vis duoda žinią,
Ne vien tik šuneliai alkani,
Bet ir žvirbliai, ir mažos zylės.
Pilu dubenėlį pilną sėklyčių,
Nelukštentų, tegul jos dirba,
Pavasarį sudygsta saulėgrąžos,
Papuošia žiedais daržo dirvą.
Paukštelių ties kiekvienu būta,
Viskas išrinkta ir viskas sulesta,
Iškritusios sėklytės tęsė būtį,
Tam, kad būtų surastos, nežūtų.
Viskas, ką į žemę, tą iš žemės,
Paukšteliui, žvėreliui, žmogui,
Kiekviena saujelė po saujelės
Augina tikėjimo, gerumo sodą.
poeta
2024-12-03 20:03:52
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2024-12-04 21:38:12
„Viena iš pirmųjų laimės sąlygų yra tai, kad ryšys tarp žmogaus ir gamtos nenutrūktų“.