Trys eilutės

sraigės žvilgsnyje
spindi stogo kepurė
dingę gyvenimai

. . .

tiek ir teliko
svirties malda šuliniui
spokso varliūkštis

. . .

liepa graudinsis
kada širdis jai lakdins
atminties kalnus

. . . 

gandrui kalenant
negimsta kūdikėlis
gedi Kalėdos

. . .

iš mano kaimo
išėjo į Lietuvą
švilpauti špokas

. . .

žodis čiurlena
tik vagos išsaususios
dingęs bulviakasis

. . .

buvo naktigonės
žirgai karpė ausimis
piemenys miestan

. . .

ir varnos lestų
trobesys lyg šuns būda
kąsnį nugrojo

. . .

skalsu mylėti
kai nutolai nuo visko
o atgal nėra

. . .

kaimas gyvena
kol jame krykščia vaikas
ištarė sliekas

. . .

spokso varlytė
žalty užako kūdra
vėjas tyruose

. . .

pilypas iš kanapių
kanapėms tiktai lengviau
kalena gandras
žemaitukė

2024-11-29 21:22:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2024-12-01 15:21:06

Miniatiūros savita poetine kalba, paviršius nuotaikingas, o po juo – lyg ilgesys senojo kaimo idilės… Išmoningai. Tai žavu. Vis tik, ne visi trieiliai atitinka žanro kategoriją.
Haiku ten, kur žodinės fotografijos, kur nėra subjektyvaus vertinimo, kur akimirka čia ir dabar… ir tuo pačiu gali pamatyti daugiau nei mato akys…