Trapi tarsi būtis šerkšnota giedruma —
Lietaus nuplautas slenkstis iš rudens į žiemą.
Sustingo klausimai — kaip, kur, kada, už ką,
Nes grožio derlius žvilga ant ražienų,
Ant viksvos kuokšto, builio stagarų,
Su meile užtiesta švari balta drobulė.
Kai išsiduoda gyvastis striuku judriu garu,
Tik tau svarbu, tu — vienetas ar nulis?
Viena akimirka, kai gundančiai tylu —
Gyventi geismas siekia Amžinybę.
Ant viksvos kupsto, builio stabarų
Būtis palieka tau paskirtą žinią.
Jauti? Tirpsti. Suduši ne dabar,
Kada dvi splavos liks, kai juoduma virs balta,
Kai tu be širdperšos išeisi iš namų — po drobule saugu,
Nes nuogas kūnas jausis kaip su paltu.
O siela? Jos neslėgs klampi buitis,
Neerzins nuospaudos, kurios aprėdė kūną.
Ir žodžių stigs ekstazei išsakyt —
Kas patikės, kad sterilu taip būna?