Meldžiu gerumo motinų vaikams,
Abejingumą, kad pamestų jie į šalį.
Mylėtų artimą taip, kaip save. Te sems
Tėvynė širdžių šviesą, santarvėj būt galim.

Meldžiu gražumo Lietuvos laukams,
Dirvonams brandaus duonos grūdo.
Darbštumas tegu ateitį žmogaus nulems,
Svarbu, gimta šneka, kad nepražūtų.

Meldžiu, nežeiskime piktai vieni kitų,
Po vieną šiandien dažnas gedim.
Ir nebijokime ištarti „reikalingas – tu“,
Grąžinkim žmoniškumui... pradžią.