Vakaro pokalbis...
Netikėtai supratau,
Koks įdomus
Mano gyvenimo paveikslas:
Nesugebėjau atkartoti
Etiudo —
Užsitrenkė durys teatrui.
Neparašiau eilėraščio
Žiūrėdama pro langą —
Jis užsivėrė.
Norėjau tapti mokytoja —
Egzamino bilietas ne tas,
Kurį mokėjau...
Norėjau mylėti šešiolikos —
„Tu man kaip sesuo“, — jis pasakė...
Visos Netektys,
Didelės ar mažos,
Buvo reikalingos tam,
Kad ašaros ramintų sielą,
Neužgesintų norų
Siekt Laimės žiburio...
---
Nepavirtau Biliūno akmeniu —
Likau savimi.
2024 11 09
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2024-11-18 11:55:52
Nepavirtai akmeniu, nes spindėjo ir viliojo Laimės Žiburys
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2024-11-12 10:41:03
Neparašei žiūrėdama pro langą - dabar ir be lango galėtum visas gyvenimo spalvas aprašyti.Nėra to blogio, kuris neišeitų...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2024-11-11 19:36:25
Rūpesčio nepatiria tik tas, kuris neturi jokių vertybių, troškimų ar norų, kuriam nėra jokio skirtumo, kas jo laukia.
Kas žino, kaip būtų susiklostęs gyvenimas, jei būtų išsipildęs, kuris nors noras.