Ką atsakysi, kada lapkritis paklaus —
Dar nesubrendai ar jau suvaikėjai?
Kaip žmogiškumas blėsta iš žmogaus?
Išplauna lietūs ar ištaršo vėjai?
Kas pradangina kibirkštį tavy,
Kada tamsa instinktų šmėklas veisia?
Svarbus tik tu? O kur visi kiti?
Sunkiau pagydyti, nei skaudinti ir žeisti.
Ruduo rūstus. Dar prieš akis žiema,
Kai išgyvens tik išmintį nokinę.
Iš debesies — ne dangiška mana.
Gyvatės šilti lenda prie krūtinės.
Ką atsakysi, kai ruduo paklaus,
Kiek tavyje, žmogau, yra Žmogaus?
Tyli? Keiksnoji? O šalia vaikai.
Tai nesubrendai ar jau nukvešai?..