Nedainuoja vėjas
už lango,
tik tyka,
begalinė tyka,
akys žvelgia
viltingai į dangų
ir tik meldžias,
kad būtų taika,
kad aplenktų
karas tėvynę,
kad joj būtų
saugu ir ramu,
kad darbais ją
ir žodžiais apgynę,
patys eitume
amžių keliu,
kuriuo protėviai
ėjo ir ėjo,
ir vaikaičiai
keliavo kartu,
mums tik laisvės
ir duonos reikėjo,
ir vilties
ateities laimingų kartų.