Apie liūdesio geną
Iš vaikystės,
iš gilios praeities,
paveldėjau jį
motinos įsčiose,
apnuogintą esatimi,
nuskaidrintą skausmu,
ilgesiu išmatuotą,
begalybėje atodūsių
verktą, išverktą,
likimu dedikuotą.
Pasauliui ir sau
išpažįstu –
turiu
liūdesio geną.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2024-11-07 19:50:49
Rudenėjant, neišvengiamai prisikabina liūdesys.
Palikim laiko pamąstymams....
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2024-11-07 13:40:24
Apie mane dabar :) Labai lietuviškai ir giliai.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2024-11-07 08:53:21
Labai patiko.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2024-11-06 15:22:20
Be galo jautru ne tik iš asmeninių patirčių, liūdesys – tai nuolatinis, neišvengiamas jausmas, kuris mus formuoja ir visada yra mūsų pašonėje...
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2024-11-05 20:57:50
Netikėta pabaiga ir tai pliusas, okey.