žvelgiu į tavo rankas
jos tarsi grafikos darbas
išvagotos rėžiais giliais— 
pavargo nuo purvo
gal dulkių?

tik sieloj rusena viltis
subrandinta kaip kepalas duonos
ir brangūs net  tie trupiniai
kurie išbyrėjo bevalgant

atslinks ir vėl pilnatis 
mėnulis uždegs aukštą dangų
kodėl ir vėl pasakei —
uždaryki langą 
—  tau šalta?