Gal paskutinis auksaspalvis triumfas
Prieš numatytą lapkričio striptizą,
Kai spinduliai pasiekia tik miškus,
Tačiau šešėliuos tebetįso laukas.
Skaidrėja vandenys, kurie skandins žodžius
Po pirmu kevalu trapaus raštuoto ižo,
Nors jis suglamžo atspindžius
Ir kažin kur su jais nuplaukia.
Mintis nutrūksta it gija voratinklio,
Be paguodimo, kad kita tavy vėl rasis
Nuoga tiesa čežėt po kojom ar ne vakar atgulė?
Koks laikinas tas auksaspalvis triumfas –
Net neišsigąsi.
Neklaus – tu nori ar nenori
Menkystę savo pamatyt be grimo,
Išmokys melstis, pasakom tikėti
Ir kertėj saulelės grįžtant laukti.
O triumfas? Jis ne vieną pliuškį numarino,
Kurs patikėjo ne gyvenimo verte, bet auksu.