Kaip neprarast tikėjimo, grožio ir gėrio,
Atrodo esi toks mažas, o kiti tokie dideli,
Pabėga nuo vieno, vėl ieško kito glėbio,
O tu mažas vis nedrįsti, nes  kažkuo tiki.
 
Visi džiaugiamės  duota pasirinkimo laisve,
Renkamės kaip turguje obuolius ar slyvas,
Užgniauži nuoskaudas po malonumų skraiste
Ir nesvarbu, kad jautiesi nei gyvas, nei miręs.
 
Jeigu veiksmas taip ir toliau vyks, rutuliosis,
Pradedi vis labiau abejoti pasirinkimo laisve,
Nes jau nebežinime, kas ką ir kaip turi rinktis,
Kad nepradėtų žemė po kojomis slysti ir slinkti.
 
Nebenorime susitikti, nebenorime matyti tų,
Kuriuos kažkada lyg ir mylėjom, lyg ir sutikom,
Lyg okeanas pilnas apkandžiotų, sužeistų žuvų,
Ieško, vis dar plaukia nuo vieno kranto iki kito.
 
Pasirinkimo laisvė, tai bėgimas su kliūtimis,
Ne kiekvienas jas gali peršokti arba apvažiuoti,
Gali susilaužyti rankas ir kojas, prasiskelti galvą,
Kam to išvengti pavyko, tuos nugalėtojais skelbia.