Iš delno Dievulio išleistas drugeli,
Tu graudžiai verki, nes tau šalta ir gelia
Akis nuo šviesos, o aplink – milžinai...
Pabėgtum nuo jų, tiktai kaip nežinai.
Baisumas garsų, todėl užsimerki,
Nes vienas, pakėlęs tave, irgi verkia...
Tik kalba, sūpuoja ir net nesupranta,
Kad tu nenorėjai išeiti į krantą.
Taip buvo švelnu ir ramu vandeny...
Ar reiks patikėti, kad čia gyveni?
O kaip apsiversti?Šiurkštu čia ir kieta
Ak, mama geroji, suraski man vietą,
Priglausk ir apsaugok mane nuo visų,
Aš tavo širdies ašarėlė esu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2024-11-07 19:49:14
Švelnios ir graudžios mintys...
Jei eilės prakalbina širdį, tai jos vertos pagirti. ;)
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2024-10-22 14:26:53
Puikiai! Lyg bangelės ežere...Vienas eilėraštis apie drugelį iššaukė antrą, antras - trečią...
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2024-10-19 17:42:43
Tas trapumas - nenusakomai švelnus ir kupinas begalinės meilės.
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2024-10-18 21:27:20
Gyvenimas trumpas, bet kodėl jis toks trumpas?Ar drugelis žino? Jis laiko gyvenimą amžinu. Niekas jam šito nesakė. Kodėl mums pasakė?