Širdies ašarėlė

Iš delno Dievulio išleistas drugeli,
Tu graudžiai verki, nes tau šalta ir gelia
Akis nuo šviesos, o aplink –  milžinai...
Pabėgtum nuo jų, tiktai kaip nežinai.
Baisumas garsų, todėl užsimerki,
Nes vienas, pakėlęs tave, irgi verkia...
Tik kalba, sūpuoja ir net nesupranta,
Kad tu nenorėjai išeiti į krantą.
Taip buvo švelnu ir ramu vandeny...
Ar reiks patikėti, kad čia gyveni?
O kaip apsiversti?Šiurkštu čia ir kieta 
Ak, mama geroji, suraski man vietą,
Priglausk ir apsaugok mane nuo visų,
Aš tavo širdies ašarėlė esu.
baltoji varnelė

2024-10-16 14:21:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2024-11-07 19:49:14

Švelnios ir graudžios mintys...
Jei eilės prakalbina širdį, tai jos vertos pagirti. ;)

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2024-10-22 14:26:53

Puikiai! Lyg bangelės ežere...Vienas eilėraštis apie drugelį iššaukė antrą, antras - trečią...

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2024-10-19 17:42:43

Tas trapumas - nenusakomai švelnus ir kupinas begalinės meilės.

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2024-10-18 21:27:20

 Gyvenimas trumpas, bet kodėl jis toks trumpas?Ar  drugelis žino? Jis laiko gyvenimą amžinu. Niekas jam šito nesakė. Kodėl mums pasakė?